Neteisingai apskaičiuoti darbo užmokesčio mokėjimai

Neteisingai apskaičiuoti darbo užmokesčio mokėjimai (Employee's outstanding wages)

Darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojų darbo užmokestis būtų teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas sutartą dieną. Kiekvienas darbuotojas turi pateikti darbdaviui visą informaciją, reikalingą jo darbo užmokesčiui apskaičiuoti, pavyzdžiui, darbo valandų apskaitos dokumentus.

Darbuotojai turi teisę gauti palūkanas už pavėluotą mokėjimą, jei jų darbo užmokestis nesumokamas laiku.

Darbuotojas taip pat privalo pranešti darbdaviui, jei mano, kad jo darbo užmokestis buvo apskaičiuotas neteisingai. Tai taikoma neatsižvelgiant į tai, ar darbuotojui buvo mokama per mažai, ar per daug. Darbdavys turi teisę susigrąžinti pinigus, jei atsitiktinai darbuotojui sumokėjo per daug.

Idealiu atveju darbdaviai ir darbuotojai turėtų turėti galimybę tarpusavyje išspręsti bet kokius nesutarimus dėl darbo užmokesčio mokėjimo. Jei tai neįmanoma, ginčas gali būti galutinai išspręstas tik teisme. Instrukcijas ir patarimus dėl darbo užmokesčio mokėjimo galima gauti iš Regioninių valstybinių administracinių įstaigų Darbuotojų saugos ir sveikatos skyrių, tačiau jie negali užtikrinti teisinio atstovavimo ar pareikšti ieškinių.

Pavėluoti mokėjimai

Pagal Suomijos palūkanų įstatymą darbuotojai turi teisę gauti palūkanas už pavėluotą mokėjimą, jei jų darbo užmokestis nesumokamas sutartą dieną nei įdarbinimo laikotarpiu, nei pasibaigus darbo sutarčiai.

Jei kuri nors darbuotojo darbo užmokesčio dalis išmokama pavėluotai pasibaigus darbo sutarčiai, jam turi būti mokamos ne tik palūkanos už pavėluotą mokėjimą, bet ir pilnas darbo užmokestis už kiekvieną pavėluotą dieną iki šešių kalendorinių dienų. Dienų, už kurias turi būti mokamas pilnas darbo užmokestis, skaičius skaičiuojamas nuo kitos dienos po to, kai turėjo būti sumokėtas darbo užmokestis, neatsižvelgiant į tai, ar darbuotojas būtų dirbęs atitinkamas dienas, jei jo darbo sutartis nebūtų nutrūkusi.

Tai, kas yra darbuotojo „pilnas darbo užmokestis“, priklauso nuo aplinkybių. Jeigu darbuotojui mokamas tik pagal laiką apskaičiuojamas darbo užmokestis, už pavėluoto mokėjimo dienas mokėtina suma paprastai nustatoma pagal jo darbo užmokestį.

Išimtys

Už pavėluoto mokėjimo dienas papildomas mokestis nemokamas, jeigu:

  • nesutariama dėl sumos;
  • neatitikimas atsirado dėl skaičiavimo klaidos.

Tačiau darbuotojas išsaugo teisę į kompensaciją už pavėluotą mokėjimą, jeigu per vieną mėnesį nuo darbo sutarties galiojimo pabaigos praneša apie neatitikimą darbdaviui.

Darbdavys turi per tris dienas nuo darbuotojo pranešimo ištaisyti neatitikimą. Jeigu mokėjimas vis dar neatliktas po trijų dienų, darbuotojas turi teisę į pilną darbo užmokestį už pavėluoto mokėjimo dienas.

Prašymo dėl nesumokėto darbo užmokesčio pateikimo terminai

Yra nustatytas terminas, po kurio darbdavys nebeprivalo mokėti reikalaujamo darbo užmokesčio. Taip pat nustatytas terminas, per kurį galima pareikšti ieškinį dėl nesumokėto darbo užmokesčio.

Prašymo dėl nesumokėto darbo užmokesčio įdarbinimo laikotarpiu pateikimo terminas

Darbuotojai per penkerius metus gali reikalauti bet kokio jiems priklausančio darbo užmokesčio. Šis terminas taikomas baziniam darbo užmokesčiui ir įvairiems papildomiems darbo užmokesčiams, neatsižvelgiant į tai, ar jie grindžiami darbo sutartimi, kolektyvine sutartimi ar Darbo sutarčių įstatymo nuostatomis dėl minimalaus darbo užmokesčio.

Terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią darbo užmokestis turėjo būti sumokėtas. Laiko skaičiavimas sustabdomas, jei darbuotojas pateikia pretenziją arba kitais oficialiais kanalais praneša savo darbdaviui apie skolą, ir nustatomas naujas penkerių metų terminas.

Terminas, per kurį galima reikalauti neapmokamo valandinio darbo užmokesčio, grindžiamo Darbo valandų įstatymu, pavyzdžiui, darbo užmokesčio už viršvalandžius, yra dveji metai. Darbuotojai turi teisę į atlyginimą už viršvalandžius, jei jie dirba viršvalandžius. Terminas skaičiuojamas nuo kalendorinių metų, kuriais darbuotojas įgijo teisę į atlyginimą arba poilsį, pabaigos. Darbuotojas praranda teisę į viršvalandžių atlyginimą, jei per dvejus metus nuo kalendorinių metų, kuriais buvo sukaupti viršvalandžiai, pabaigos šios sumos neprašo.

Terminas, per kurį galima prašyti nesumokėto darbo užmokesčio pasibaigus darbo sutarčiai

Terminas prašyti nesumokėto darbo užmokesčio, kuris grindžiamas Darbo sutarčių įstatymu arba Darbo valandų įstatymu, yra dveji metai nuo darbuotojo sutarties galiojimo pabaigos, išskyrus atvejus, kai teisė reikalauti atlyginimo darbo santykių pabaigoje jau yra pasibaigusi.

Nesumokėto darbo užmokesčio, kuris grindžiamas kolektyvine sutartimi, galima reikalauti ne vėliau kaip po penkerių metų, jeigu:

  • kolektyvinės sutarties nuostatos, kuriomis grindžiamas ieškinys, yra akivaizdžiai dviprasmiškos;
  • pasibaigus darbuotojo darbo sutarčiai kilo nesutarimų dėl nuostatų taikymo.

Latviankielisten sisältöjen ohjausteksti


Suomijos darbo apsaugos institucijos aptarnauja suomių, švedų ir anglų kalbomis. Mūsų pagalbos telefonu linija konsultuoja darbuotojų sveikatos, apsaugos bei darbo sąlygų klausimais. Telefono numeris: +358 295 016 620. Daugiau informacijos anglų kalba ieškokite nuorodoje Telephone Service. Jeigu norite susisiekti su mumis el.paštu, laiškais ar kitomis priemonėmis, turite kreiptis į Regioninės valstybinės administracinės įstaigos, kurios jurisdikcijoje yra jūsų darbo vieta, darbuotojų saugos ir sveikatos skyrių. Darbuotojų saugos ir atsakomybės už sveikatą kontaktinė informacija anglų kalba galima rasti nuorodoje Contact information